Klaipėdos ir kitų Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos apžvalga

Pagal krovinių apyvartą Pabaltijo uostuose Klaipėdos uostas ir toliau lenkia kaimyninius Rygos ir Ventspilio uostus, o nusileidžia tik jungtiniam Talino uostui.

                Didžiausias prieaugis pagal apimtį per dešimt š. m. mėnesių, palyginti su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, pasiektas dėl išaugusių natūralių ir cheminių trąšų (+1 635,2tūkst. t), ro-ro krovinių (+947,3 tūkst. t), konteinerizuotų krovinių (+653,3 tūkst. t), naudingųjų iškasenų bei statybinių medžiagų (+453,4 tūkst. t) krovos apimčių.

 

Pagal krovinių grupes labiausiai išaugo (29,1 proc.) generalinių krovinių apimtys, kurių perkrauta 8 016,4 tūkst. t (31,6 proc. bendros uosto krovos). 25,7 proc. daugiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtys sudarė 9 622,3 tūkst. t (38 proc.) Skystųjų krovinių sumažėjo 10,7 proc., iš viso jų perpilta 7 722,4 tūkst. t (30,4 proc.)

                Per 2010 m. sausio–spalio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 5 597 laivai, t. y. 8,9 proc. arba 545 laivais mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Keleivių per nagrinėtą laikotarpį apsilankė 285,7 tūkst., t. y. 17,6 proc. daugiau negu per atitinkamą 2009 m. laikotarpį.